Moterys, atraskite lietuvišką pirtį

Lietuviai mėgstą eiti į pirtį, tačiau dažniau pirtyje galima pamatyti vyrišką kompaniją. Moterys pirties vengia. Jos labiau linkusios paplepėti draugių kompanijoje ar pasėdėti prie stalo. Ir tai nenuostabu. Ne paslaptis, kad dauguma lietuvių pirtį sieja su išgertuvėmis. Gerai „apsiforminę“ vyrai pagaliau nusprendžia eiti į garinę. Vyriškos ambicijos neleidžia įsiklausyti į save, todėl pirtį stengiamasi įkaitinti kuo daugiau, pilama kuo daugiau vandens ant akmenų. Išsausėjęs pirties oras nuo didelio kiekio garų tampa svilinantis. Ir išsėdėti garinėje reikia kiek įmanoma ilgiau, nes tada busi “tikras vyras”. Sunkiai apversdami liežuvį vyrai šlitinėja po garinę, rizikuodami prilipti prie krosnies ar nugriūti ir susižeisti. Neretai ant akmenų laistomas ir alus, kurį reikėtų gerokai atskiesti vandeniu. Tačiau baisiausioji dalis prasideda tada, kai „pirties žinovai“ paima į rankas vantas. Teko stebėti atvejį, kai žmogus buvo vanojamas su sausomis vantomis, vos minutei įkišus jas į vandenį. Ant akmenų užpylus nežmonišką kiekį vandens, periamasis buvo paguldytas ant aukščiausio laiptelio ir taip pliekiamas, kad po pirmo vertimo nešė kudašių neatsisukdamas.

Būtent tokį pirties vaizdelį dažniausiai mato Lietuvos moterys, kurių paskui nei varu į garinę nenuvarysi. Tada reikia įdėti daug pastangų, kad įtikintum moterį dar kartą apsilankyti pirtyje. Tokioje, kur visam pirties procesui vadovauja patyręs pirtininkas, gebantis parodyti, kad pirtis gali būti visiškai kitokia. O juk senovėje moterys visas grožio procedūras, visus svarbiausius gyvenimo virsmus atlikdavo būtent pirtyje. Buvo netgi sakoma, kad vyrai turi pirties įpročius, o moterys – papročius. Ir tie papročiai su girtavimu ar šėliojimu neturi nieko bendra. Atvirkščiai, pirtyje visada buvo laikomasi tylos ir rimties. Pirtis buvo ta vieta, kur žmogus sustiprėja tiek dvasiškai, tiek fiziškai.

Dabar moterys skiria begalę pinigų brangioms kosmetinėms priemonėms, anticeliulitiniams kremams ir vargu ar gauna tinkamą rezultatą. Tačiau pirtyje galima puikiausiai išsivalyti odą, natūraliomis priemonėmis ją nušveisti ir pamaitinti. O kontrastinės vandens procedūros, ko gero, pati efektyviausia priemonė nuo celiulito ir visiškai nieko nekainuoja.

Tačiau pati naudingiausia procedūra pirtyje – tai vanojimasis įvairių medžių vantomis. Moterys nežino, kad vanojimas gali būti lygiai toks pat švelnus ir malonus kaip masažas. Guli po veidu pasidėjusi alyvų vantą, galva nuo karščio apsaugota klevu, beržu, kėniu. Temperatūra ne daugiau 60 laipsnių, garinė gerai išvėdinta. Viskas paruošta maksimaliam malonumui. Koks palaimingas jausmas apima, kai švelnūs šviežių vantų lapeliai palengva paliečia kūną, jį glosto, masažuoja, bėgioja nuo pėdų link galvos ir atgal. Po truputį pilant vandenį ant akmenų išgaunamas aksominis garas, kuris padeda palaipsniui žmogų įkaitinti, bet nenuplikiti. Karščio turi būti tiek, kiek žmogui yra malonu.

Didelę klaidą daro vyrai, vanodami moteris labai karštoje temperatūroje ir sakydami: „kentėk, taip turi būti“. Neturi būti! Pirtyje nieko negali būti per prievartą. Viskas – tik malonu ir gera. Ir jeigu moteris paprašo penkis kartus išvėdinti garinę, vadinasi jai to reikia. O patyrusio pirtininko pareiga pastebėti kiekvieną kliento krustelėjimą ir vanojimą kuo labiau pritaikyti kliento poreikiams. Tik tokiu atveju galime tikėtis, kad žmogui patiks ir jis norės čia sugrįžti dar.

Taigi, mielosios moterys, drąsiai eikite į pirtį ir priimkite visas jos dovanas savo sielai ir kūnui. O kad būtų drąsiau, pasikliaukite tik patyrusiais pirtininkais.

PERKŪNIJA